Gražinai Ručytei atminti

Gražinai Ručytei atminti

Kaip būna, atsistojus ties riba? Atrodytų, akiplotis galėtų susiaurėti, o dvasia palinkti. Tik ar visų?
Kokios neišmatuojamos tvirtybės Moteris – už horizonto brūkšnio nuolat reginčioji dangų? Iki dabar prisimenama: ištisas dienas iš Jos tremties vagono geležinkelio stoty skambėdavęs akordeonas. O kiek kartų tomis mirties arba gyvybės Lietuvai naktim Ji būdavusi lyg pirmasis žvalgas? Kiek kasdieninių kryžių nugulė ant Jos – kaip ne pirmosios damos – privalančių tvirtais išlikt pečių?
O kokia sava ir tarsi niekad neišėjusi Ji buvo savo – mūsų mokyklos klasėse, koridoriuose, salėje… Tai neapsakomai suspaudžia širdis, palydint Ją – padariusią jau viską. Taip norisi šiltai apglėbti Josios šeimą ir artimuosius.

Su meile – savo alumnės Gražinos Ručytės – Landsbergienės gedinti Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos bendruomenė.

Bendruomenės diena

Bendruomenės diena

Nuotraukos: Naglis Mazūra

Kovo 6 dieną gimnazijoje vykęs šventinis minėjimas sujungė ir daugiau reikšmingų datų: gimnazija mini 115 metų Jubiliejų, Vardo ir bendruomenės dieną ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. 115 metų! Daug tai ar mažai? Nelygu, kuo matuosime. Jei žmogaus nueitu keliu, tai daug, jei gimnaziją baigusių mokinių prirašytais, o mokytojų ištaisytais sąsiuviniais, vaikų svajonėmis, nuveiktais darbais – susidarys labai ilgas, gražus margaspalvis kelias. Istorija, prasidėjusi dar XX a. pradžioje, 1905 m. Mergaičių keturmetėje mokykloje, šiandien tęsiasi Humanistinio ugdymo menine veikla Vytauto Žemkalnio gimnazijoje. Todėl prisimename ir žmogų, 1932 m. suprojektavusį senąjį gimnazijos pastatą. Tai architektas Vytautas Žemkalnis – Lietuvos visuomenės veikėjas, dalyvavęs Pirmajame pasauliniame kare, kovose už Lietuvos nepriklausomybę, apdovanotas Vyčio kryžiumi.

Daugiau Daugiau

Gimnazijos laikraštis „Svirtis“ Nr. 79

Gimnazijos laikraštis „Svirtis“ Nr. 79

Please wait while flipbook is loading. For more related info, FAQs and issues please refer to dFlip 3D Flipbook Wordpress Help documentation.

„Jei prakalbėtų, daug pasakytų…“

„Jei prakalbėtų, daug pasakytų…“

Taip vadinasi etnografinės kraštotyros vaikų ir mokinių konkursas skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, kuriame nusprendė dalyvauti mokytojos Loretos Valainienės vadovaujami gimnazijos pirmokai ir muziejininkų būrelio narės kartu su mokytoja Jolanta Astramskiene. Konkurso tikslas – skatinti moksleivių kūrybiškumą, norą rinkti, pažinti ir saugoti senuosius etnografinius namų apyvokos daiktus. Gimnazijos muziejuje esančią medinę geldą pirmokai panaudojo spektaklyje „Mikutis gamtininkas“. Šią geldą nufotografavo Domilė Kriukaitė. Kovo 3-ąją dieną Kaune, Tautinės kultūros centre, vyko baigiamasis konkurso renginys, nuotraukų paroda ir dalyvių pasirodymai. Mūsų mažieji aktoriai: Donata Zalogaitė, Arnas Šukys, Arnas Kalkauskas ir Simonas Šlapelis suvaidino ištrauką iš spektaklio, papasakojo, kad gelda seniau buvo naudojama ne tik vaikams prausti, bet ir maisto produktams laikyti, grūdams niekoti. Smagu buvo pasirodyti, pamatyti kitų pasirodymus, džiaugiamės gavę progą garsinti savo gimnaziją Lietuvoje.

Goda Budavičiūtė 3c klasės mokinė

Chorų karai ir istorijos viktorina „Apie gimnaziją ir Lietuvą“

Chorų karai ir istorijos viktorina „Apie gimnaziją ir Lietuvą“

Kovo pradžia kiekvienais metais mūsų gimnazijoje būna įtempta: švenčiame gimnazijos Bendruomenės, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventes, o šiemet dar ir gimnazijos 115-ąjį jubiliejų. Šiais metais nusprendėme du tradicinius gimnazijos renginius – istorijos viktoriną ir chorų karus, sujungti. Kovo 5 d. ir įvyko I ir II gimnazijos klasių muzikiniai pasirodymai ir viktorina. Renginiui mokiniai buvo gerai pasiruošę, pasirūpinę ne tik dainos atlikimu, bet ir savo sceniniu įvaizdžiu, taip pat pasiruošę atsakyti į klausimus apie mūsų gimnazijos ir Lietuvos istoriją. 1 b klasės atlikta A. Masytės daina „Laisvė“ buvo pripažinta kaip muzikaliausias pasirodymas. Istorijos viktorinoje geriausiai sekėsi 2a kasės komandai. Saldžius prizus nugalėtojams įteikė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Tamošiūnienė. Džiaugiamės visais dalyviais, bei dar kartą sveikiname nugalėtojus, dėkojame komisijai, muzikos mokytojai Renatai Karašienei, puikiam renginio vedėjui Aleksandrui, pagalbininkėms Godai, Viktorijai, Domilei ir Auksei.

Istorijos mokytoja Jolanta Astramskienė.

Lietuvių kalbos dienos

Lietuvių kalbos dienos

Lietuvoje jau gražia tradicija tapo penktą kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Tai daugybė vasario 16 – kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti.
Lietuvių kalbos dienos tradicinėmis tampa ir mūsų Vytauto Žemkalnio gimnazijoje. Lietuvių kalbos metodikos grupė, gimnazijos lituanistai – Renė Dautartienė, Asta Grišiuvienė, Regina Kazakevičiūtė, Rasa Majauskienė, Sigutė Motiejūnienė, Birutė Valkiūnienė, direktorius Artūras Totilas – kartu su mokiniais šį laikotarpį organizuoja daug įdomių, prasmingų ir kūrybingų renginių, vykdo projektą „Lietuvių kalbos dienos“. Lietuvių kalbos pamokose mokiniai supažindinami su Tarptautine gimtosios kalbos diena Vasario 21, Tarptautine knygų muge ir jos renginiais, Metų knygos rinkimais, Nacionaline kultūros ir meno premija, Metų žodžio ir Metų posakio rinkimais, Nacionaliniu diktantu.
Susipažinę su respublikiniais renginiais, skirtais gimtajai kalbai, raštingumui, literatūrai, knygai, kultūrai, gimnazistai ir patys atlieka daug gražių kūrybinių darbų. Šiais metais lietuvių kalbos pamokas paįvairino šios veiklos: Raštingiausio gimnazisto rinkimai, Nacionalinio diktanto teksto „Milinė“ rašymas, Metų žodžio rinkimai, Aisčio Žekevičiaus poezijos knygos „Maratonas“ pristatymas, diskusija „Ką skaito gimnazijos lituanistai?“, Lietuvių kalbos vertikalė, užsieniečių išlyginamoji klasė diskutavo temomis „Mokomės seniausios gyvos indoeuropiečių kalbos. Kuo ypatinga lietuvių kalba?“ ir „Statome bendrašaknių žodžių bokštą“. Taip pat vyko lietuvių kalbos pamokos, skirtos datai „2020 – UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metai“ („Vilnius lietuvių literatūroje“, „Sutartinių ir Dainų švenčių tradicijos Lietuvoje“, „Aukštaičių tradicijos ir papročiai“).
Labai smagu, kad šiuose darbuose labai gražiai bendradarbiavome su gimnazijos bibliotekos vedėja Rasa Vrubliauskiene rašydami Nacionalinį diktantą, pildydami jos parengtą anketą, kaip bibliotekoje išsirinkti norimą knygą.
Džiugu, kai mūsų gimtoji lietuvių kalba yra gerbiama ir mylima. Ačiū visiems netradicinėse pamokose dalyvavusiems gimnazistams.

Lietuvių kalbos metodikos grupės vadovė mokytoja Asta Grišiuvienė

Vytauto Žemkalnio gimnazijai – 115

Vytauto Žemkalnio gimnazijai – 115

Šie metai Mūsų gimnazijai ypatingi – prieš 115-a metų Panevėžyje pradėjo veiklą keturklasė Marijos mergaičių mokykla. Būtent 1905-ieji yra mergaičių mokymo – būsimos mergaičių gimnazijos – pradžia. 1908 metais pradėjo mokymą Valstybinė mergaičių gimnazija, kuri 1932 m. persikėlė į architekto V. Žemkalnio suprojektuotus naujuosius Mergaičių gimnazijos rūmus.
Per ilgą 115 metų laikotarpį Gimnazija buvo – bendra berniukų ir mergaičių gimnazija (nuo 1915 m.), Mergaičių gimnazija (nuo 1932 m.), II vidurinė (nuo 1949 m.), sustiprinto lietuvių kalbos mokymo mokykla (nuo 1975 m.), sugrąžinto Gimnazijos statuso ugdymo įstaiga (nuo 1995 m.), keturklasė gimnazija (nuo 2002 m.), galų gale – humanistinės sampratos menine veikla gimnazija (nuo 2018 m.)
Bet per visą šį netrumpą istorijos tarpsnį Gimnazija išliko atvira pradinėms vertybėms: humanitarinėms, lituanistinėms, tautinėms, pilietinėms ir patriotinėms vertybėms, humanistinei pasaulėjautai ir pasaulėžiūrai. Gimnazija išliko atvira menui, tradicijoms, etninei kultūrai. Ir, tikiuosi, išliks ištikima toms vertybėms ateityje … nes kas gali būti prasmingiau nei tautos istorija, savimonė, kultūra, paveldas.
Pasitikdama šventę bendruomenė įprasmina šią mūsų Gimnazijos istorinę datą darbais, ateities pozityvia Vizija, esmine Mūsų funkcija – mokyti, lavinti, ugdyti jaunąją kartą.
Mūsų Gimnazija sena ir jauna – sena savo gražia, prasminga istorija, jauna – idėjomis, Vizija, ateities kartos idėja.

Gimnazijos direktorius Artūras Totilas

Nacionalinio diktanto rimtis

Nacionalinio diktanto rimtis

Susikaupę gimnazistai šiandien rašė nacionalinį diktantą. Parinktas jautrus rašytojos Birutės Jonuškaitės tekstas „Milinė“. Jis kalba apie sąsają tarp dabarties ir praeities. Šimtmečio skiriamus laiko sluoksnius sujungė milinė ir kūdikio gimimas. Atmintyje gyva jaudinanti istorija apie tai, kaip gležną Lietuvos nepriklausomybę ginantis savanoris architektas Vivulskis savo milinę atidavė sustirusiam kitam sargybiniui, o pats persišaldė, susirgo ir mirė. Po šimtmečio į šią erdvę nusileido naujagimio siela…

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė B. Valkiūnienė