MO muziejus gimnazijai padovanojo knygas

Bjorn Sortland knygos „Ką mena širdis“ anotacija
Knyga „Ką mena širdis“ skirta vaikams ir paaugliams. Tai nelengvas temas gvildenantis, bet drauge – nuo pirmos iki paskutinės minutės skaitytojo dėmesį prikaustantis pasakojimas, kaip mergaitės Leonardos susitikimas su garsiąja Meksikos dailininke Frida Kalo padeda jai išgyventi sunkias netekties akimirkas. Čia susipina tikri ir išgalvoti siužetai: įvairialypis Fridos gyvenimas, dramatiška meilė tapytojui Diegui Riverai, nuolatinis mirties šešėlis, kūryba, pelniusi jai pasaulinę šlovę, ir greta – išgalvota mažos mergaitės Leonardos istorija. Jos sesutė guli ligoninėje, medikams nepavyksta jos išgelbėti. Suprasti, kas įvyko, ir gyventi toliau Leonardai padeda Frida: „Išsiverk, tai žmogiška. Tai, ką mena širdis, gali būti tikresnė tiesa negu tai, ką suvokia protas.“ Knygoje panaudoti Fridos Kalo darbų fragmentai tapo atskirais meno kūriniais- iliustracijomis, o knygos poligrafija – knygos meno pavyzdžiu.

Angelos Wenzel knygos „13 paveikslų, kuriuos dera žinoti“ anotacija
Knygoje rasite aibę klausimų, pasiūlymų pabandyti patiems iššifruoti vieną ar kitą paveikslo detalę (knygos gale yra pateikti ir atsakymai), nuorodų į internetą ar kitas knygas. Ji puikiai moko pažinti laiką, temą, kelia klausimus, paprastais žodžiais pasakoja 13 žymių paveikslų (nuo 1434 iki 1950 m.) istoriją ir nejuntamai moko apie paveikslą pasakyti kažką daugiau nei tik „man gražu“ arba „patiko/ nepatiko“.

Florian Hein knygos „13 didžiųjų meno išradimų, kuriuos dera žinoti“ anotacija
Ar žinote, koks išradimas Klodui Monė ir impresionistams padėjo tapyti gamtoje? Apie ką buvo pirmieji komiksai? Kada pirmą kartą nutapytas autoportretas? Kas įamžinta pirmosiose nuotraukose? Kaip kasdieniai daiktai tampa meno kūriniu? Šie ir kiti įdomūs, smagūs, klausimai atsakomi knygelėje, papildytoje žodynėliu ir chronologinėmis laiko juostomis. Ši mokomoji  knyga yra gausiai iliustruota .

Brad Finger knygos  „13 modernių dailininkų, kuriuos dera žinoti“ anotacija
Knygelė pristato svarbiausius modernius dailininkus bei jų kūrinius, kurie praplėtė meno sąvoką ir  į daiktus bei žmones pažvelgė naujai. Šie menininkai savo darbams naudojo neįprastas technikas, medžiagas, o kai kurie net išrado naujas meno rūšis. Gausiai iliustruota knygelė, papildyta menininkų biografijomis, žodynėliu bei laiko juosta, yra puikus įvadas į moderniojo meno istoriją kiekvienam smalsiam skaitytojui.

Bettinos Shumann knygos „13 menininkių, kurias dera žinoti“ anotacija
Knygoje pristatytos 13 didžiųjų menininkių moterų, tarp kurių yra ir žymiosios Hana Hech, Liubovė Popova, Frida Kalo, Luiza Buržua ir kt. Skaitytojas ne tik susipažins su garsiausiais menininkių darbais, bet ir sužinos, kada ir kur šios moterys gyveno, apie ką svajojo ir kaip joms pavyko įsitraukti į meno pasaulį. Ši gausiai iliustruota knygelė papildyta laiko juosta, žodynėliu ir klausimais, kurie padės įtvirtinti įgytas žinias.

Sebastian Cichocki knygos „MENAS“ anotacija
Ši knyga –  gausiai iliustruotas pasakojimas apie šiuolaikinį meną, kuris nuolatos keičiasi, stebina ir skatina praplėsti suvokimo bei vaizduotės ribas. Knyga sudomins ir vyresnius skaitytojus, privers ne tik nusijuokti, bet ir naujai pažvelgti į supančius dalykus, supažindins su svarbiomis meno sąvokomis, o galbūt ir paskatins kurti?

Ramintos Jurėnaitės albumo  „Lithuanian Painting. 1960-2013“ anotacija
Anglų kalba išleistame albume „Lithuanian Painting. 1960–2013“ pristatoma Lietuvos tapybos raida nuo 1960 m. prasidėjusio modernistinės tapybos atgimimo iki šių dienų. Publikuojami 358 paveikslai iš Modernaus meno centro rinkinio, pristatomas 91 tapytojas. Šiuo metu tai vienintelė knyga, apžvelgianti tokią plačią pastarojo penkiasdešimtmečio Lietuvos tapybos panoramą. Specialiai šiam albumui esė apie Lietuvos tapybą parašė trys užsienio menotyrininkai: modernaus ir šiuolaikinio meno ekspertas, daugybės knygų autorius britas Edwardas Lucie-Smithas; meno istorikas, tarptautinių parodų kuratorius, vokiečių menotyrininkas Eckhartas Gillenas; žinomas lenkų šiuolaikinio meno kritikas, daugelio parodų kuratorius Krzysztofas Stanisławskis. Skaitytojui bus įdomu patirti, kaip lietuviška tapyba atrodo pasauliniame kontekste.

Ramintos Jurėnaitės albumo „Arvydas Šaltenis“ anotacija
Arvydas Šaltenis – viena pagrindinių figūrų, stovinčių greta Ričardo Vaitekūno, Antano Martinaičio, Algimanto Švėgždos, Kosto Dereškevičiaus, Algimanto Kuro, kurie XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje sukėlė Lietuvoje tapybos lūžį ir atsinaujinimą. Nei dėl panašaus amžiaus, nei dėl bendrų manifestų ar meninio stiliaus šie tapytojai nesukūrė vienalytės grupės, tačiau visiems jiems nepakako ir vien dekoratyvios plastinės kalbos, būdingos Švažo tapytojų kartos stilistikai. Šie dailininkai atsigręžė į gyvenimą, ir aistringai su egzistenciniu nerimu, prabilo apie individo likimą ir menininko laisvę slegiančią sovietinę sistemą. Šaltenis tarp jų yra nuosekliausias ekspresionistinis realistas. Daugiausia Šaltenis tapo Vilniuje ir tėviškės apylinkėse Aukštaitijoje. Viena esminių temų – kelionė. Dailėtyrininkė profesorė humanitarinių mokslų daktarė Raminta Jurėnaitė šioje monografijoje išsamiai tyrinėja Šaltenio kūrybos temas, pristato jo biografiją ir darbų panoramą.

Ramintos Jurėnaitės albumo „Kostas Dereškevičius“ anotacija
Solidžiame žymaus dailininko Kosto Dereškevičiaus tapybos albume pateikiama apie 300 kūrinių reprodukcijų (iš kurių dalis – dar niekada nerodytos), interviu su menininku ir jo bendražygių bei amžininkų atsiminimai atskleis dar daug įvairių jo kūrybos rakursų. Kostas Dereškevičius (g. 1937) 8-ajame deš. išryškėjo kartu su kolegomis Arvydu Šalteniu, Algimantu Jonu Kuru ir Algimantu Švėgžda. Susibūrę į neformalią „ketveriukės“ grupę, šie vyrai metė iššūkį tapyboje iki tol vyravusioms pakilioms, didingoms temoms. Kostą Dereškevičių traukte traukė banali sovietmečio žmogaus kasdienybė, buitis, jo dairymasis į vakarietiškos kultūros ženklus ir madą. Ironija ir netgi kičas dailininko kūryboje pinasi su nuoširdžiu susižavėjimu. Be figūrinių darbų, Kostas Dereškevičius tapė peizažus, o ilgainiui vis labiau krypo link abstrakčiosios dailės. Dailininko kūriniai šiandien – neatsiejama Lietuvos tapybos aukso fondo dalis, žavinti ne vieną po jo atėjusią tapytojų ir žiūrovų kartą.

Alfonso Andriuškevičiaus knygos „Pro AA prizmę“ anotacija
Dvyliktoji žinomo dailės kritiko, Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, poeto, eseisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2007) Alfonso Andriuškevičiaus knyga. Pašnekovas dalinasi prisiminimais ir įspūdžiais apie Lietuvos dailės gyvenimą maždaug nuo 1967 iki 1990 metų. Pokalbiuose ne vieną kartą aptiksime Andriuškevičių ištariant (tarsi teisinantis): „Buvau taip parašytas“. Vadinasi, kažkas parašė A. A., ir tas kažkas suteikė jam specifinę, ypatingą žiūrą – jo „prizmę“. O žvelgti į gyvenimą pro šią prizmę, pasirodo, reiškia  ir sugebėjimą pasidaryti sau įdomumo net iš elementarių dalykų.

Algimanto Julijono Stankevičiaus –Stankaus knygos „Žaliasis sąsiuvinis“ anotacija
Dailininko Algimanto Julijono Stankevičiaus-Stankaus (1933–2002) Žaliasis sąsiuvinis yra vienas pirmųjų konceptualiojo meno pavyzdžių Lietuvoje. Be to, dėl savo meninės ir dokumentinės vertės Sąsiuvinis yra unikalus sovietinio laiko palikimas, užpildantis to meto „folkloro“ lentyną tokiais nekolekcionuojamais objektais kaip serijiniai bilietai į renginius, acto, mineralinio vandens arba parazitų nuodų etiketės, metaliniai kilkių ir šprotų – sovietinių gardėsių – dangteliai, prisiūti prie trapių Sąsiuvinio lapų, monetos, baudos kvitai, daugybė degtukų dėžučių etikečių. Knyga sudaryta iš dviejų susegtų, bet atskirai vartomų knygų: Žaliojo sąsiuvinio faksimilės (Stankaus bloknoto fotografuoto leidimo) ir tekstų, komentarų knygos. Pastarojoje – rašytojo Antano Ramono pasakojimas apie šio Sąsiuvinio atradimą, menotyrininko Kęstučio Šapokos straipsnis apie dailininką Stankų ir knygos redaktorių komentarai, praplečiantys Sąsiuvinio objektų bei laikotarpio suvokimą.

Malonaus skaitymo!
Gimnazijos bibliotekos vedėja Rasa Vrubliauskienė