Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai nelaimingus atsitikimus vandenyje akcentuoja, kaip didžiulę visuomenės sveikatos grėsmę. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet nuskęsta vidutiniškai 200 žmonių, iš kurių apie 20 vaikų (10 proc.)
VAIKINAI PATIRIA TRAUMAS DAŽNIAU NEI MERGINOS. Vaikinai yra drąsesni, linkę rizikuoti, dažnai elgiasi neatsargiai, pervertina savo jėgas, mėgsta varžytis tarpusavyje, dažniau užsiima vandens sportu, plaukioja vieni. Vaikinai dažnai nuplaukia per toli, maudosi ir neria nežinomoje vietoje, šoka nuo tilto.
DAŽNIAUSIOS TRAUMOS
Gydytojų traumatologų teigimu, dažniausios traumos patirtos skendimo ar gelbėjimo metu yra galvos traumos, kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai, klubų, kojų sužalojimai ir kitos.
NET IR MOKĖDAMAS PLAUKTI, TURI LAIKYTIS TAISYKLIŲ:      
* Kad ir koks esi puikus plaukikas, niekada neplaukiok vienas.
* Pripučiami čiužiniai ir rankovės nėra tikros apsaugos priemonės. Upėje ir jūroje, kur yra  srovės ir bangos, vėjas gali tave nunešti toli nuo kranto.
* 80 proc. galvos, kaklo ir stuburo traumų įvyksta šokinėjant nežinomose vietose, po ko žmogus gali tapti neįgalus.
* Pavojingi žaidimai vandenyje: neskandink, netampyk už kojų, nelipk draugui ant pečių. Smagūs žaidimai tampa pavojingais, kai neapskaičiuoji savo ir draugo jėgų.
* Naktį ir perkūnijos metu maudytis pavojinga.
* Paplūdimio vėliavų spalvų reikšmes lengva įsidėmėti, nes jos atitinka šviesoforo signalo spalvas. Raudona – maudytis draudžiama; geltona – pavojinga; žalia – maudytis galima.

BŪKITE SAUGŪS VANDENYJE!

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Angelė Čebatoriūnienė