Kovo 25 dieną mūsų mokyklos antrokai kartu su „Šaltinio“ progimnazijos antrokais dalyvavo Protmūšyje „Ką aš žinau apie Lietuvą, Panevėžį“. Vaikai atsakinėjo į klausimus apie žymius Lietuvai žmones, simbolius ir vietas. Taip pat pasitikrino žinias apie gimtąjį miestą Panevėžį. Rungtyniauti buvo smagu.
Kovo 25 dieną, Panevėžio Elenos Mezginaitės bibliotekoje ,,Židinys“, 2b scenos menų klasė virtualiame renginyje ,,nėrė“ į Teatrą.
Antrokai, pasitelkę šešėlių teatro stebuklus, vaizdavo parskrendančius paukščius, gyvūnų įvairovę. Pasinėrę į teatro gelmes vaikai mokėsi sutelkti dėmesį, improvizuoti.
Bibliotekininkė Lina Kučinskienė gyrė ir sveikino vaikus su artėjančia tarptautine Teatro diena.
Klasės mokytoja Loreta Valainienė
Startavo Respublikinė ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų vaikų piešinių fotografijų virtuali paroda „Mano mylimiausias laukinis gyvūnas“, skirta Pasaulinei Žemės dienai paminėti, kurią organizuoja Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus.
Į parodą pateko 1a klasės mokinių Jokūbo Buzio ir Gabrieliaus Šenausko darbai.
Nuo kovo 19 d. iki vasaros vidurio kiekvieną penktadienį mokinių lauks žaismingi klausimynai apie gyvūnus. Tad ne tik bus galima pasitikrinti ar pagilinti žinias apie juos, bet ir apžiūrėti Lietuvos vaikų kūrybinius darbus.
Kiekvieną penktadienį bus galima rasti rubriką „Pasitikrink žinias“. O pirmoji iš jų – „Pasitikrink žinias apie katinių šeimos atstovus“.
Virtualios parodos nuoroda:
http://bit.ly/2P65VGU
Interaktyvus klausimynas „Pasitikrink žinias apie katinių šeimos atstovus“:
http://bit.ly/2ODMxl2
Klasės mokytoja Diana
2b klasės mokiniai bibliotekoje „Židinys“ dalyvavo virtualiame renginyje „Lietuviškos knygos kelias. Vargo mokykla“. Vaikai nusikėlė į 1864-1904 metus, kai Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos bei pateko į laikotarpį, kai buvo uždraustos lietuviškos knygos, o jas slapta pradėjo gabenti ir platinti knygnešiai.
Pasižiūrėję interaktyvų muzikinį filmą „Knygnešio kelias“, „keliaudami“ kartu su knygnešiais Jurgiu Bieliniu, vyskupu Motiejumi Valančiumi, Gabriele Petkevičaite – Bite, Juozu Masiuliu, vaikai suprato ne tik kaip veikė knygnešių tinklas, kokiais būdais buvo gabenamos knygos, kaip jos platinamos ir slepiamos, bet ir sužinojo, kas yra „Vargo mokykla“ ir kirilica (graždanka). Antrokai vertė graždankos rašmenimis parašytą tekstą, o pasitikrinę žinias, smagiai žaidė žaidimą „Knygnešiai“, kurio metu turėjo progą patys pasijausti tikrais lietuviškų knygų gabentojais ir platintojais.
Klasės mokytoja Loreta Valainienė
Knygos gyvena mumyse, atneša mums gyvenimą, taip kaip ir tikros draugystės. Kai kurios yra senos ir išmintingos, kai kurios – jaunos ir energingos, kai kurios liūdnos ir jaudinančios mūsų širdis, o kai kurios priverčiančios jas juoktis. Knygos yra tarsi stiklas, per kurį kiekvienas galime pasižiūrėti į gyvenimą su jų džiaugsmais ir sielvartais.
(Amerikiečių vaikų rašytoja Maura Roan McKeegan)
Nuoširdžiai ačiū mokytojai Aušrai Venckūnienei už padovanotas knygas. Mokytoja padovanojo net 47 knygas, kurios tikrai su dideliu malonumu bus skaitomos visų gimnazijos bibliotekos lankytojų!
Gimnazijos bibliotekos vedėja Rasa Vrubliauskienė
Vykdydami Sveikatiados projekto veiklas 1 a ir 1 b klasės mokiniai priėmė sveikatiados iššūkį „Pietų kovos“.
Pietūs – labai svarbi dienos dalis, mat pietaujant organizmas aprūpinamas energija, maistinėmis medžiagomis bei vitaminais likusiai dienos popietei. Nepavalgius šiltų, maistingų, šviežiai ruoštų pietų jaučiamės pavargę, blogos nuotaikos, tampa sunku susikaupti tolimesniems dienos darbams.
Tėvai akcentavo, kad tokie projektai skatina visą šeimą domėtis ir rinktis sveikatai palankų maistą (nes, kol nesidomi–tol nežinai).
Mokytojos Roma ir Diana
7a klasės mokinys Ignas Abraškevičius kovo 5 dieną dalyvavo respublikiniame prancūzų kalbos „Je parle français, et toi?“ konkurso finaliniame ture ir buvo ketvirtas. Iki III prizinės vietos jam pritrūko 0,5 balo…
| KNYGA Žiūri į mus. Į visa, ką mes tveriam. Į gėrį, blogį, Viltį, į nemeilę. Ar šviesios tau atrodo Mūsų akys, Ar mūsų rankos Tau jau nebeskaudžios? O mūsų mintys, Klausimai, spėlionės – Kai ieškome savęs tavy. Ir kai nerandame Kantrioji! Laužų kvapu Ir knygnešio dvasia Tebealsuoji. Įskaudinta, apkaltinta Tremta. Dar tebesi Greta. Tylėdama žiūri Iš savo tolių. Ir tavo žvilgsnis – Amžina mįslė … Genovaitė Žibikienė |
 |
Kovo 16 – Knygnešio diena
Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba, tiksliau, parašytas naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje.
2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Šią dieną pagerbiami draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena (1846 m.) – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.
Jurgis Bielinis buvo ne tik Lietuvos knygnešys, bet ir publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Jis laikomas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje veikusio draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo tinko įkūrėju. Ne sykį buvo įkliuvęs caro žandarams, bet vis ištrūkdavo. Savo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“.
1936 m. Kaune buvo pastatytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ansamblis ir įrengtas Knygnešių sodelis, kuriame yra garsusis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas „Knygnešys“ bei knygnešių sienelė, skirta žymiausiems knygnešiams pagerbti.
Sunkus knygnešio darbas
Tvirtai supakuotus ryšulius – kiekvieną po du pūdus (32kg) – atveždavo į kurią pasienio smuklę ar kitą vietą, iš kurios juos galėdavo pasiimti knygnešiai. Kad galėtų per sieną pernešti daugiau spaudos, šie pasienyje pasisamdydavo tvirtų įgudusių vyrų. Perneštą per sieną spaudą tinkamoje vietoje paslėpdavo (tarp malkų, šiene ir net mirusiųjų karstuose). Iš čia jau pats knygnešys ją išveždavo paslėpęs. Ilgoje kelionėje tekdavo keisti vežimus, arklius, net perkinkyti juos pagal vietos tradiciją.
Galiausiai knygas išskirstydavo kitiems knygnešiams – platintojams. Šie būtinai užsiimdavo kokiu nors verslu ar amatu, nes iš spaudos perdavimo negalėjo išgyventi; be to reikėjo pateisinti bendravimą su įvairiais nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis. Šiam reikalui tinkamiausiai buvo smulki prekyba religiniais reikmenimis prie bažnyčių sekmadieniais ir ypač bažnytinių švenčių ar atlaidų dienomis. Įsigytą lietuvišką spaudą reikėjo rūpestingai slėpti, nes kartais policija maldaknyges atiminėdavo net iš einančių į bažnyčią žmonių. Buvo slepiama stalčiuose su dvigubais dugnais, specialiai padarytose tuščiavidurėse kojose ar kitose vietose.
http://www.ramuva.lt/index.php/istorijos/musu-mintys/108-kovo-16-knygneio-diena
https://lt.wikipedia.org/wiki/Knygne%C5%A1yst%C4%97
Informaciją parengė bibliotekos vedėja Rasa Vrubliauskienė