Pagal
Mėnuo: birželio 2019

Sveikiname ir didžiuojamės pirmojo konkurso laureatais!

Sveikiname ir didžiuojamės pirmojo konkurso laureatais!

  • Akademinio pažangumo premija įteikta Budavičiūtei Godai (IIC kl.) ir  Majauskui Domantui (IIB kl.);
  • Sporto premija įteikta Veckaitei Ugnei (IB kl.);
  • Meno premija įteikta  Gabalaitei Karolinai (IVD kl.), Umbrasui Jomantui  (IIIA kl.);
  • Bendruomeniškumo ir savanorystės premija įteikta  Galeckaitei Saulei (IIB kl.), Majauskui Domantui (IIB kl.);
  • „Tai, kas man gyvenime svarbu“ premija įteikta Pelegrimaitei Viktorijai (IICkl.), Grabauskui Kristijonui (IVD kl.).

Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės premija  pirmąkart įteikiama Vytauto Žemkalnio gimnazijos moksleiviams ir mokytojams

Prieš beveik dvejus metus, 2017 m. lapkričio 4 d., atvykusios į Vytauto Žemkalnio gimnaziją Jūratė Kazickaitė, Aleksandros Kazickienės dukra, ir Kazickų šeimos fondo Niujorko skyriaus direktorė Neila Baumilienė nutarė atnaujinti Kazickų šeimos fondo: kalbininko Petro Būtėno ir Aleksandros Kazickienės premijų Vytauto Žemkalnio gimnazijos mokiniams ir mokytojams įteikimą.
Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė 1932 – 1937 m. mokėsi Panevėžio Mergaičių gimnazijoje, dabartinėje Vytauto Žemkalnio gimnazijoje. Mokė tokie puikūs mokytojai, kaip kalbininkas Petras Būtėnas, poetė Salomėja Nėris, direktorė Marija Giedraitienė. Bičiuliavosi su tame pačiame name gyvenusia rašytoja, visuomenės veikėja Gabriele Petkevičaite-Bite. 1941 m. rugpjūčio 15 d. Aleksandra Kalvėnaitė susituokė su bendramoksliu Juozu Kazicku.
Kazickų šeimos mecenatinė veikla neaplenkė ir Vytauto Žemkalnio gimnazijos. 2001 m. Aleksandra Kazickienė rėmė kompiuterizuotos skaityklos gimnazijoje įrengimą, įsteigė premiją gabiausiems moksleiviams.

Daugiau Daugiau

Projektas „Savaitę mokausi kitaip“

Projektas „Savaitę mokausi kitaip“

Birželio II savaitę jau antrus metus gimnazijoje vyksta praktinių, tiriamųjų, laboratorinių, aktyvių veiklų projektas „Savaitę mokausi kitaip“. Kiekvienai klasei sudaromas atskiras pamokų tvarkaraštis, mokytojai galėjo pasirinkti tinkamas edukacines erdves. Planuotos veiklos gilino mokinių kompetencijas. Pvz. 5 klasių mokiniai:
* Anglų kalbos užsiėmimuose pagilino  komunikavimo kompetenciją;
* Matematikos užsiėmimuose pagilino mokėjimo mokytis  kompetenciją;
* Gamta ir žmogus  užsiėmimuose pagilino  pažinimo kompetenciją;
* Istorijos užsiėmimuose pagilino  socialinę kompetenciją;
* Kūno kultūros užsiėmimuose pagilino   bendradarbiavimo kompetenciją;
* Technologijų užsiėmimuose pagilino  kūrybingumo kompetenciją;
* Šokių užsiėmimuose pagilino  asmeninę kompetenciją.

Informacija būsimiems mokiniams

Informacija būsimiems mokiniams

Būsimų 5-ų klasių mokinių tėvelių (globėjų) žiniai,

Iki birželio 14 d. pateikusių prašymus į 5-as klases mokinių tėvai gimnazijai pateikia pradinio  išsilavinimo pažymėjimo kopijas.


Būsimų I-ų (9) gimnazijos klasių mokinių ir jų tėvelių (globėjų) žiniai,

Nuo birželio 25 d. iki 27 d. mokinių tėvai, padavę prašymus į gimnazijos I-as (9) klases, gimnazijai pateikia pagrindinio išsilavinimo I dalies pažymėjimo kopijas.


2019 m. birželio 27 d. 17.30 val. vyks būsimų I-ų (9) klasių mokinių ir jų tėvelių susirinkimas gimnazijos aktų salėje.

Penktokų išvyka į Rygą ir Jūrmalą

Penktokų išvyka į Rygą ir Jūrmalą

Kelionėje galime daug ko išmokti. 5b moksleiviai birželio 6 dieną mokėsi kitaip – kartu su klasės auklėtoja Jolanta Astramskiene ir socialine pedagoge Jurgita Briediene išsiruošė į kaimyninę Latviją. Pirmiausia apsilankėme Rygoje, pasivaikščiojome po senamiestį, apžiūrėjome žymiausius turistinius objektus: Rygos pilį, Šv. Jakobo bažnyčią, Laisvės paminklą, Parako bokštą, Švedų vartus, Rotušės aikštę ir kitas vietas. Papietavę, pasijutome pavargę nuo didmiesčio šurmulio ir išvykome į didžiausią Latvijos pajūrio kurortą Jūrmalą. Nuo Baltijos jūros pučiantis švelnus vėjelis ir maloniai vėsus Rygos įlankos vanduo mus atgaivino ir sugrąžino jėgas. Jų tikrai prireikė, nes norėjosi išmėginti Jūrmalos Dzintari miško parke esančias įvairias sūpynės, karstykles, įkopti į apžvalgos bokštą. Vakarop pavargę, bet linksmi, kupini įspūdžių grįžome į Panevėžį. Vieniems įspūdį padarė didinga Dauguvos upė, tekanti per Rygą, tramvajai, kurių nepamatysi Lietuvoje, kitiems Rygos senoji ir modernioji šiuolaikinė architektūra, turistų gausa, įvairių kalbų mišinys. Visiems patiko jūra ir puikus oras. Kelionės metu sužinojome apie Latvijos istoriją, gamtą, labiau pažinome vieni kitus.

„Žaliosios olimpiados“ pusfinalis Šiauliuose

„Žaliosios olimpiados“ pusfinalis Šiauliuose

Gegužės 28 dieną mūsų gimnazijos I – II -okų komanda „Žalieji žmogeliukai“ (Viktorija Pelegrimaitė, Domantas Majauskas, Goda Budavičiūtė, Saulė Galeckaitė, Linas Šaltis ir Alvina Damoševičiūtė) dalyvavo Žaliojo taško organizuojamame Nacionalinės Žaliosios olimpiados pusfinalyje Šiaulių universitete, kur su 11 komandų kovojo dėl patekimo į finalą. Komanda buvo pasiruošusi maloniems iššūkiams atliekant tiek teorines, tiek praktines ar kūrybines užduotis įvairiomis aplinkosaugos temomis.
Pusfinalio gale paaiškėjo, kad į rudenį vyksiantį Žaliosios olimpiados finalą pateko Rokiškio raj. Juodupės gimnazijos komanda „Green Terra“.
Labai džiaugiamės darbščia palaikymo komanda, kurios nariai aktyviai sprendė užduotis sirgaliams ir buvo apdovanoti specialiais prizais. Taip pat sakome ačiū gimnazijos bendruomenei (252 patiktukai) už palaikymą Facebook paskyroje.

Biologijos – chemijos mokytoja Vida Zubienė

Ekskursija

Ekskursija

Gegužės 29 dieną grupė gimnazijos mokinių lankėsi Kėdainiuose.
Su gide pasivaikščioję po nuostabų šio miesto senamiestį vykome į UAB „Lifosa“. 55 – erius metus veikianti „Lifosa“ – viena moderniausių Europoje trąšų gamybos bendrovių. Įmonė daugiausiai gamina fosfatines trąšas, skirtas dirvai praturtinti ir jos derlingumui didinti. Tai draugiška aplinkai ir rūpestingai ją puoselėjanti bendrovė. Sieros rūgšties gamybos proceso metu išsiskiriančią reakcijos šilumą naudoja bendrovės ir Kėdainių miesto pastatams šildyti.
Apsilankėme ir lietuviškoje „šiaurėje“ t.y. fosfogipso kalnuose. Ši medžiaga saugoma modernioje ir saugioje sąvartoje šalia gamyklos. Sužinojome, kad fosfogipsas naudojamas kaip trąša, statybinė medžiaga keliams tiesti ir sandėliavimo aikštelėms įrengti, taip pat pievagrybių auginimui.

Chemijos mokytoja V. Rimaitė